Saulėtą gegužės 11-osios rytą pirmokai kartu su Kauno marių regioninio parko gidu Evaldu keliavo seno miško takais. Tyrinėjo kerpes ir samanas, žievagraužių viešbučius, eglių žiedus, lazdynų ir drebulių žirginėlius. Klausėsi liepsnelės ir genio garsų. Danielius rado žaizdotą medį. Pažino uoksą, rado nebegyvą mėšlavabalį. Ragavo kiškiakopūsčių lapų, uodė gailį ir ievą. Mokėsi pažinti vilkauogę ir kitus miško monus.
Priėję pelkę sužinojo jos kilmę ir pobūdį (aukštapelkės, žemapelkės, vidurpelkės), mokėsi atskirti pataisus ir švylius, išsiaiškino, kodėl pelkių vanduo rudas ir kaip atrodo durpės. Meida matė čiuožiką ir pasakojo vaikams, ką daro augalas saulašarė. Pirmokai sužinojo, kad pelkės pasaulyje nereikėtų nieko keisti ir kodėl briedžiai ėda raudonąsias musmires. Berniukai dėkingi gidui, kad pamokė ūkauti kaip pelėdoms, o mergaitės džiaugėsi, kad nesutiko gyvačių.
Parengė mokytoja Elona.
